2013-03-21
Vienintelio Lietuvoje krematoriumo steigėjai nesulaukė nei valstybės, nei Europos Sąjungos, nei bankų paramos, ir jei ne kredito unijos Vilniaus taupomoji kasa kreditas, lietuviai greičiausiai ir toliau išlaidautų ir kremavimui palaikus vežtų į Latviją. Pasak verslininkų, nors Kėdainiuose veikianti kremavimo linija patenkina šalies poreikį, didėjantis šios paslaugos populiarumas skatina plėsti veiklą.Plačiau
2013-03-15
Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galiu turėti nuosavas kapines. Prieš porą metų jose atsirado pirmasis – Vilniuje tragiškai gyvenimą baigusio bičiulio kapas. O ką tik Atėnuose mirė draugė. Kai atsidariau „Facebook“, mano puslapis mirgėjo atsisveikinimais su Eleni. Jausmas toks, tarsi dalyvaučiau laidotuvėse ir stovėčiau prie naujo kapo. Plačiau
2013-02-21
Daugiau nei prieš keturis mėnesius Petrašiūnų kapinėse pastatytuose kolumbariumuose jau palaidoti 47 žmonės.
Petrašiūnų kapinėse iš viso įrengti 200 vietų kolumbariumai. Pirmosios urnos juose buvo palaidotos spalio mėnesį.Plačiau
2013-02-05
Jau žinoma, kas varžysis dėl 2013 metų Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo, dar vadinamo L. Mies van der Rohe apdovanojimu (ir 60 000 eurų premijos) - Europos Komisija (EK) ir L. Mies van der Rohe fondas paskelbė penkis finalininkus. Plačiau
2013-02-01
Lėtas ekonomikos augimas verčia gyventojus mažinti išlaidas – ne išimtis ir laidojimo paslaugos. Vis daugiau žmonių pageidauja kuklesnių laidotuvių ceremonijų, tačiau tuo pat metu laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai ieško originalių sprendimų ir randa klientų, kurie mielai jais pasinaudoja, rašo CNBC.Plačiau
2012-12-25
Ką bendro turi krematoriumas, Oslo universitetas, sviestą ant sumuštinių užtepantis įrenginys, ir drabužiai iš pieno pluošto? Tai geriausi šių metų gaminiai Lietuvoje.
Lietuvos pramonininkų konfederacija išdalino šimtą auksinių ir sidabrinių „Metų gaminio“ apdovanojimų šalies įmonėms. Nors nemažai jų – už įprastus lietuvio akiai produktus ir paslaugas, tačiau daug išradingų verslininkų kelią į pripažinimą skinasi netradicinėmis paslaugomis ir produktais. Plačiau
2012-11-29
Vienintelis Lietuvoje veikiantis Kėdainių krematoriumas lapkričio 29 d. mini vienerių metų veiklos sukaktį. Šia proga GRYNAS.lt kalbino krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorių Vytenį Labanauską. Pašnekovas neslėpė, kad tai didelė investicija, kuri dar neatsipirko, tačiau pabrėžė, kad tendencijos rodo kremavimo poreikio augimą, o įdiegtos griežčiausios aplinkosauginės technologijos turėtų nuraminti visus susirūpinusius krematoriumo tarša. „Mūsų krematoriumo tarša - „lyg rūtų darželio“, - juokiasi V. Labanauskas ir pradeda ilgą pokalbį apie lietuvių kuriamus mitus, ritualinių paslaugų verslo ypatybes bei požiūrį į aplinkosaugą.Plačiau
2012-11-29
Šiandien pirmajam šiuolaikiniam krematoriumui Lietuvoje sukanka 1 metai. Iki praėjusių metų lapkričio lietuviai buvo priversti gyventi be tokios paslaugos. Vienintelis iki tol mūsų šalyje veikęs krematoriumas priklausė Kauno medicinos universitetui. Tačiau jis nesiūlė visiems prieinamų paslaugų, o daugiausia rūpinosi studentų ir švietimo įstaigos poreikiais. Tiesa, buvo keli „laimingieji“ kurių kūnus buvo leista kremuoti universiteto krematoriume, bet jie tebuvo pavienės išimtys.Plačiau
2012-11-05
Mirusiųjų kremavimas, kaip teigiama, yra vienas iš ekologiškiausių laidojimo būdų. Tačiau ar krematoriumų kaminai nėra dar vienas taršos šaltinis? Gal kūno virsmas pelenais tik atrodo nekenksmingas aplinkai?
Kaip tik tokie klausimai visuomenėje skambėjo vos pasigirdus pasiūlymams Lietuvoje statyti pirmąjį krematoriumą. Panašūs nuogąstavimai sklando dabar, prabilus apie galimą antrojo krematoriumo atsiradimą.Plačiau
2012-11-04
Naujovės ne daug pažengusios - pirmykštės lietuvių laidojimo tradicijos, kai buvo deginami velionių kūnai, vėl po truputį sugrįžta. Šventa ugnis velionio kūną pavertusi pelenais, šilti prisiminimai žiūrint nuotraukas ar vaizdo įrašus lengvina artimųjų netekties skausmą, kai anksčiau kelias paras budėta prie mirusiojo karsto.Plačiau
2012-11-02
59 metų keramikas Algimantas Patamsis save su šypsena vadina kristaloholiku. Jis – vienintelis Lietuvoje menininkas, iš savo krosnies jau 32 metus traukiantis neprognozuojamos kristalinės glazūros kūrinius.
Lietuvoje populiarėjant kremavimui, keramikas neseniai pradėjo kurti urnas, puoštas apšarmojusį stiklą primenančiais kristalais.Plačiau
2012-10-30
Per BBC ir "Discovery" kanalus žiūrite daug dokumentinių filmų apie Antrąjį pasaulinį karą? O gal esate senų tarybinių filmų apie fašistus fanas? Tada nenuostabu, kad žodis "krematoriumas" jums asocijuojasi su aukštu kaminu ir juodais dūmais. Ir apskritai juoda-balta spalvomis.Plačiau
2012-10-23
Žinomo Europos architekto Ludwigo Mies van der Rohe sparnuotos frazės „mažiau yra daugiau" ir „dievas yra detalėse" tapo šiuolaikinės architektūros kredo. Savo pastatus jis vadino „odos ir kaulų" architektūra.
Nuo 2001 metų vykstantis prestižinis šio architekto vardu pavadintas architektūros konkursas pristato ir išryškina naujus Europos architektūros laimėjimus, kurie propaguoja gyvenimo ir aplinkos kokybę, prisideda prie Europos ekonomikos ir kultūros kūrimo. 2013 metais dėl Europos architektūros L. M. Rohe konkurso pagrindinio prizo varžysis penkių lietuvių architektų darbai - tai kūrybos ir bendruomenės centras Pilaitėje „Beepart" (architektai Andrius Ciplijauskas ir Simonas Liūga, projektas įgyvendintas 2011 metais), Vilniaus universiteto biblioteka (Paleko ARCH studija - 2012 m.), Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas ("L&G projektai" - 2012 m.), Kauno „Žalgirio" arena (E. Miliūno studija - 2011 m.) ir Kėdainių krematoriumas (G. Natkevičius ir partneriai - 2011 m.).Plačiau
2012-09-15
Pasaulis jau seniai susirūpinęs didėjančiais kapinių plotais ir neigiamu jų poveikiu aplinkai. Mirusiųjų palaikai irdami teršia gruntinius vandenis, ypač jei buvo balzamuoti, metalas, lakuotas medis, plastikai, iš kurių gaminami karstai bei urnos – žemę. Jau nekalbant apie kraštovaizdžio taršą. Statant mirusiųjų miestus sunaudojama gausybė betono. Plačiau
2012-08-29
Pirmojo Lietuvoje Kėdainių krematoriumo savininkai ir architektai šiandien neskuba leistis į pasakojimus apie tai, kiek pastangų projektas kainavo dar iki tol, kai šio miesto pramonės parke buvo pradėtos krematoriumo statybos. Bet autentiška istorija apie mitų griovimą tikrai verta dėmesio.Plačiau
2012-04-12
Vos prieš keturis mėnesius Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje atidarytas pirmasis šalyje krematoriumas jau veikia visu pajėgumu – kasdien kremuojami vidutiniškai penkių mirusiųjų palaikai. Plačiau
2012-04-06
„Apie mūsų darbą teko girdėti keisčiausių dalykų: esą kremavimo procesas trunka pusdienį, įranga nuolat genda, o į aplinką sklinda baisūs kvapai. Neturime ko slėpti: pasidairykite patys ir padėkite tuos mitus išsklaidyti“, – sutikdamas didelį būrį lankytojų, sakė vienintelį Lietuvoje Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas.Plačiau
2012-04-01
Jeigu manote, kad laidojimo paslaugų verslas yra pats konservatyviausias ir besilaikantis giliausių tradicijų, klystate. Visos mados ir gyvenimo būdo pokyčiai mūsų gyvenime, nesvetimi ir ritualinėms paslaugoms. Antkapiai su 3D vaizdiniais, LED apšvietimas, skystųjų kristalų ekranai vietoje nespalvotų nuotraukų – šiuolaikinės technologijos braunasi ir į kapines. Kaip ir ekologiškas požiūris į aplinką. Plačiau
2012-03-27
Norintiesiems po mirties būti sudegintiems Kėdainių krematoriumas siūlo iš anksto sudaryti kremavimo paslaugos sutartį ir taip savo artimuosius išvaduoti iš biurokratinių rūpesčių.Plačiau
2012-03-21
„Architektų Biuras G. Natkevičius ir Partneriai“ buvo įvertintas geriausio pasaulyje dizaino tinklaraščio dezeen.com dėl savo sėkmingo Kėdainių krematoriumo projekto. Šis krematoriumas pirmasis Lietuvoje ir nors tarpukariu jau buvo kilusi idėja statyti krematoriumą, bet toks projektas įgyvendintas nebuvo – tuomet Kaune tik buvo pastatyta krosnis medicinių atliekų deginimui. Lietuviai ilgą laiką buvo priversti naudotis Latvijos bei Lenkijos krematoriumų paslaugomis. Plačiau
2011-10-06
Kėdainiuose baigtas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Po mėnesį truksiančių bandomųjų deginimų jame bus pradėti kremuoti mirusieji.
Plačiau
2011-04-15
Pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybos aikštelėje Kėdainių pramonės rajone – darbų įkarštis. Atliktus darbus apžiūrėjo, su rangovo – uždarosios akcinės bendrovės „Vikstata“ darbuotojais ir įrangą montuojančiais specialistais iš Vokietijos bendravo UAB „K2 LT“ bendrasavininkai Vytenis Labanauskas ir Vidas Andrikis.
Plačiau
2011-03-29
Spaudoje pasirodę pranešimai apie ketinamą Vilniuje įrengti krematoriumą yra nepagrįsti. UAB „Laidotuvių rūmai" Vilniaus miesto savivaldybei nepateikė jokių prašymų išduoti leidimą statyti krematoriumą Olandų gatvėje.
Plačiau
2011-03-20
Pirmasis Lietuvoje krematoriumas Kėdainiuose turėjo pradėti veikti dar pernai. Tačiau jo statyba kol kas įstrigo.
Tuo tarpu kita įmonė jau ketina statyti panašų įrenginį Vilniuje – kone sostinės centre.
Dar iki šių metų pabaigos Kėdainių pramonės parke turėtų iškilti pirmasis mūsų šalyje krematoriumas. Analogišką [staiga jau senokai turintys rygiečiai sulaukia nemažai klientų iš Lietuvos, todėl nusiteikę netgi mažinti paslaugų kainas.
Įstatymas, leidžiantis statyti krematoriumus ir deginti palaikus, priimtas 2007 metais. Tačiau pirmojo krematoriumo kontūrai pradėjo ryškėti tik dabar. Bendrovė „K2 LT" nusiteikusi jį pastatyti galbūt i ki šių metų pabaigos. Jau senokai išrinkta ir vieta: Kėdainių pramonės parkas.
Kėdainių rajono savivaldybė gavo Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto raštą, kuriame pareikšta padėka Kėdainių rajono savivaldybės vadovams ir Tarybos nariams už teisingą sprendimą, atveriantį kelią labai svarbaus strateginio šalies objekto - pirmojo krematoriumo Lietuvoje atsiradimui.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad Kėdainių rajono savivaldybė yra viena iš pirmųjų, kompetentingai sprendžianti Europos investicijų pritraukimą į savo pavaldume esantį Pramoninį parką. Tai puikus pavyzdys, kaip sutelktai dirbant ir ekonominio sunkmečio sąlygomis galima sėkmingai įsisavinti Europos Sąjungos paramą bei sutaupyti valstybės lėšas
Laikiną savo būtį prisimename ne tik prieš Mirusiųjų pagerbimo dieną. Kasdienybei pavyksta užgožti šią mintį, tačiau sulig kiekvienu išėjusiu artimuoju ji sugrįžta ir skaudžiai smogia: memento mori (lot. prisimink mirsiąs ). Ypač ji gąsdina šiuolaikinį žmogų, kurio gyvenimas orientuotas į amžinų malonumų iliuziją.
Ne visada mirtis buvo taip atitolinta nuo gyvenimo, kaip šiais laikais. Žmonijos istorijoje santykis su mirtimi visada buvo labai išgrynintas, suvoktas kaip natūralus, vienas iš trijų svarbiausių žmogaus virsmų (po gimimo ir vedybų), kuriam reikia ruoštis visą gyvenimą. Laidojimo apeigose vyravo pagarbus susikaupimas, išlaikantis akimirkos svarbą, tuo pat metu suteikiantis viltį pasiliekantiems. Viltį atgimti, prisikelti, susijungti su brangiais artimaisiais Amžinybėje.
Kėdainių garsas
Kėdainių rajono savivaldybė gavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėką Kėdainių rajono savivaldybės vadovams ir Tarybos nariams už teisingą sprendimą, atveriantį kelią labai svarbaus strateginio šalies objekto - pirmojo krematoriumo Lietuvoje atsiradimui.
PlačiauKėdainių garsas
Statistikos departamento duomenimis, kasmet mūsų šalyje miršta per 40 tūkstančių žmonių. Laidojimo tradicijos Lietuvoje senos ir giliai įsišaknijusios. Artimo netektis - ne vien širdies skausmas, tai ir naujas žemės kauburėlis, kurį pagal papročius privalome lankyti, prižiūrėti. Dažnam tai ir dilema, kur palaidoti velionį, kad būtų patogu kapus prižiūrėti, žvakelę uždegti.
Vis dažniau išgirstame apie palaikų kremavimą. Norintiems tai padaryti tekdavo palaikus vežti į kaimyninę Latviją. Ir brangu, ir nepatogu. Bet prieš keletą mėnesių pasiekė žinia, jog palyginus greitai šią problemą išspręs Kėdainiuose statomas krematoriumas.
Galimybė kremuoti palaikus šiek tiek pakoreguos ir laidojimo tradicijas. Tai nėra naujiena išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, bet mūsų šalyje šia paslauga kol kas pasinaudoja tik 1 procentas laidojančiųjų.
Apie kitokį palaikų laidojimą kalbamės su pirmąjį šalyje krematoriumą užsimojusios pastatyti uždarosios akcinės bendrovės „K2LT" vadovu Vyteniu LABANAUSKU.
Kėdainių garsas
Visatoje mirties nėra, egzistuoja tik nuolat atsinaujinantys gamtos procesų virsmo ciklai, mūsų protėvių - baltų genčių - vadinti Rėdos ratais. Jų įsitikinimu, gyvybė niekur neišnyksta: nukeliaudama savo kelią, Amžinybėje ji lieka gyva, keisdama tik formą.
Plačiau


